Gegužės 6 dieną Šaukėnų Vlado Pūtvio – Putvinskio gimnazijos 6 – 7 klasių moksleiviai vyko į kultūrinę – pažintinę kelionę po Anykščių kraštą, kurią organizavo gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos I. Pumputienė ir L. Brajinskienė.
Atvykę į Arklio muziejų, mokiniai dalyvavo edukacijoje „Stebuklinga kelionė į senolių vaikystės kaimą”, kurios metu mokiniai susipažino su Aukštaitijos etnografinio regiono papročiais, aukštaičių sodybomis, pamatė senovinius žemės ūkio įrankius ir transporto priemones, apžiūrėjo audėjo, keramiko, duonos kepėjo, kalvio, medžio drožėjo darbus, sužinojo senąsias duonos kepimo tradicijas. Susėdę prie jau iškūrentos duonkepės krosnies, mokiniai išklausė šeimininkės pasakojimo apie duonos kepimo papročius ir tradicijas. Tuomet jau laukė pati smagiausia edukacijos dalis – savojo duonos kepalėlio formavimas ir kepimas. Kiekvienas mokinys turėjo galimybę savo rankomis suformuoti mažytį, pagranduku vadinamą, kepalėlį. Pagrandukus šeimininkė pašovė į krosnį ir paragino šia netikėta dovana pradžiuginti savo namiškius ir artimuosius. Kol duonelės kepalėliai kepė senovinėje krosnyje, mokiniai apsilankė pas kitus kaimo amatininkus – kalvį, audėją, medžio drožėją ir sužinojo šių amatų subtilybes. Sugrįžę į šiltą ir duonele kvepiančią sodybą, moksleiviai vaišinosi kaimiškais pietumis, gėrė kvapnią mėtų arbatą, kalbėjosi apie senąsias tradicijas, kurios aktualios ir šiomis dienomis. Po itin šilto ir malonaus apsilankymo Arklio muziejuje gimnazijos moksleiviai nuvyko į žymaus rašytojo Jono Biliūno gimtąją sodybą – muziejų Niūronių kaime. Gimnazijos mokinius pasitiko muziejininkė, kuri papasakojo apie svarbiausius J. Biliūno gyvenimo momentus, kūrybą bei skatino susimąstyti apie itin svarbiais vertybes – prieraišumą, gyvybės vertę, meilę augintiniams. Mokiniai gimtojoje J. Biliūno sodyboje grožėjosi išskirtine aplinka, išlikusia autentiška ekspozicija, baldais ir turėjo galimybę pamąstyti ir apie savo poelgius, gyvenimo prasmę, atleidimą, užuojautą, elgesį su silpnesniais. Nepaaiškinamas jaudulys įsivyravo kiekvieno mokinio širdyje, kuomet kopėme į Liudiškių kalvą, kurio viršūnę puošia 14 metrų aukščio architekto V. Gabriūno paminklas – monumentas, simbolizuojantis „Laimės žiburį“. Kiekvienas laiptelis, lipant į šią kalvą – tai tarytum mūsų svajonės ir troškimai, kurių išsipildymo tikisi kiekvienas, pasiekęs piliakalnio viršūnę. Vėliau apsilankėme Medžių lajų take ir, užkopę į apžvalgos bokštą, grožėjomės vaizdinga Anykščių panorama, Šventosios upės vingiais. Tai smagi kelionės pramoga, kuri ilgam išliks kiekvieno moksleivio širdyje. Nuo Anykščių įžymybės – Puntuko akmens, kuris pasirodo besąs antras pagal dydį riedulys Lietuvoje, prasidedančiu taku iš pradžių kiekvienas žengė nedrąsiai, tačiau nenugalimas noras įveikti save buvo tarsi stimulas, raginęs žengti pirmyn. Neįtikėtino grožio Anykščių šilelio vaizdai, kurį išgarsino žymus Lietuvos poetas A. Baranauskas, parašęs garsiąją poemą „Anykščių šilelis“, atsivėrė prieš akis, užkopus į apžvalgos bokšto viršūnę.
Šie kerintys gamtos vaizdai tarsi užbūrė savo grožiu, sušildė sielas, pažadino kūrybines vizijas. Grįždami namo, mokiniai nesustodami dalijosi įspūdžiais, netilo džiaugsmingas klegesys, vyravo džiaugsminga nuotaika.
Rusnė Alasauskaitė, 10 klasės mokinė
Šaukėnų Vlado Pūtvio – Putvinskio gimnazija